- džiovulingas
- džiovulìngas, -a adj. (1) BŽ607 kuris džiova serga: Viens, sakė, gydęs daug džiovulingų, kits skrodęs sudegusius BM153.
džiovulìngai adv.; L131.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
džiovingas — džiovìngas, a adj. (1); L314 kuris serga džiova, džiovulingas: Džiovingų karvių veršiai dažnai yra silpnesni rš … Dictionary of the Lithuanian Language
džiovulingumas — džiovulingùmas sm. (2) BŽ607 → džiovulingas … Dictionary of the Lithuanian Language